- klajonė
- klajõnė sf. (2) 1. DŽ klajojimas, klaidžiojimas: Klajonė – gyvenimas tavo S.Nėr. Jis tikėjosi truputį pailsėti po begalinių klajonių rš. Gustavas pradėjo vadžiotis šunį į savo medžioklines klajones rš. Savo sunkaus gyvenimo klajonėje ji sutikdavo visokių žmonių J.Avyž. 2. žr. klejonė: O nuo klajonių ir nuomarių Pempienė turėdavo rupūžės kraujo su cukrumi V.Myk-Put.
Dictionary of the Lithuanian Language.
